Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga. 1 dalis

Leidinyje aprašomi pagrindiniai Lietuvos istorijos epizodai nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos. Mūsų šalies istorija skleidžiasi Europos istorijos kontekste. Daug dėmesio skiriama kasdieniam žmonių gyvenimui (darbams ir šventėms, būstui, mitybai). Bene pirmą kartą dėmesys sutelkiamas į vaikus istorijoje: kokie senovėje buvo jų žaidimai, auklėjimo sistema, mokyklos ir elementoriai, kaip gyveno ir valdė mažamečiai kunigaikščiai ir karaliai. Pasak prof. Alfredo Bumblausko, pagrindinis autorių tikslas – papasakoti istoriją, regimą vaiko akimis, ir išmokyti pastebėti istorijos, kultūros ženklus savo kasdienėje aplinkoje. Senovės palikimas siejamas su dabartimi: pagonybės pėdsakai vietovardžiuose, reliktai šventėse, bibliniai ženklai, Užgavėnių kaukės, „Kaziuko“ širdys ir t. t. Atskleidžiami praeities ir mūsų laikų visuomenės skirtumai bei panašumai. Knygoje apstu įdomių, dar negirdėtų mūsų krašto istorijos faktų. Juos autoriai stengiasi pateikti žaismingai ir intriguojamai, kad pakurstytų jaunųjų skaitytojų smalsumą. Leidinį praturtina gausi vaizdinė medžiaga, puikūs dailininkų Šarūno Miškinio ir Rimo Valeikio piešiniai. Iliustracijos – labai svarbi knygos dalis, nes žadina vaizduotę ir padeda pasijusti praeityje tarsi čia ir dabar. Kad susidarytų visuminis senosios Lietuvos vaizdas, knygoje stengtasi integruoti kelias disciplinas: istoriją, religijotyrą, etnologiją, tautosaką, dailę, literatūrą. Tai leidžia geriau suprasti istorinius procesus.

Pagalba mokytojui

Pasitelkus šią knygą galima paįvairinti mokymo procesą, praturtinti pamokų medžiagą ne tik intriguojančiais siužetais ar įdomiais faktais, bet ir nestandartinėmis užduotimis, žadinančiomis mokymosi motyvaciją, ugdančiomis pilietiškumą ir vertybes, skatinančiomis savarankiškai tyrinėti, vertinti istorijos faktus. Pavyzdžiui, daug erdvės istorinei vaizduotei atsakant į klausimus: „Kodėl kryžiuočiai nuo puolančių lietuvių slėpėsi danskeryje?“, „Ar buvo verta kautis Žalgirio mūšyje?“, „Ar devynmetis valdovas gali būti savarankiškas?“, „Ar pasibaigus Renesanso epochai humanistai išnyko? Ar esama humanistų mūsų laikais?“, „Kodėl prie Liublino unijos akto tiek daug antspaudų?“, „Kodėl priešai bijodavo kautis su husarais?“, „Kokių naujovių radosi Lietuvojè, kai čia apsigyveno jėzuitai?“. Užduotys yra ir individualios, ir atliekamos poromis ar grupėmis, jos integruotos ir diferencijuotos. Leidinyje gausu įdomių istorijos šaltinių, prie jų irgi pateikiama skirtingo pobūdžio užduočių, padedančių įprasti skaityti senuosius dokumentus. Didaktinė ir metodinė medžiaga ne tik padės mokytojui parengti temą, bet ir įtrauks mokinį, skatins domėtis ir pažinti, kritiškai vertinti socialinius procesus, o kultūros paveldą suvokti kaip savastį ir saugoti. Taip randasi pasididžiavimas savo kraštu, pilietiškumas ir pagarba didelius darbus nuveikusioms praeities kartoms.

Pagalba mokiniui

Leidinys ne tik sudomins mūsų valstybės istorija, patenkins žinių troškimą, bet ir padės mokytis: prie paauglio patirčių priartinta medžiaga, vaizduotę žadinančios užduotys leis daug lengviau perprasti mokykloje dėstomas Lietuvos istorijos temas, įpratins kritiškai vertinti įvairius procesus, greičiau atrasti reiškinių ir įvykių sąsajas, pagaliau – apmąstyti savo kartos uždavinius ir vietą garbingų Lietuvos kartų grandinėje.